Pajūrio regioninis parkas

Pajūrio regioninis parkas (plotas 5865 ha) – tarp Klaipėdos ir Palangos įsiterpęs išskirtinis Lietuvos pajūrio ruožas. Jis pasižymi unikalia, skardinga jūros pakrante bei gamtinių buveinių įvairove, saugomomis augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis pajūrio kopose, smiltpievėse ir akmeningoje Baltijos jūros priekrantėje. Lietuvoje neįprastą skardingą ir akmeningą pajūrio peizažą čia dar labiau paryškina tradiciniu būdu – keseliais arba graibštais – gintarą bangose medžiojantys gintarautojai bei šaltiniuotų griovų išraižytoje, šimtamečiais medžiais apaugusioje, senosios Litorinos jūros pakrantėje stūksantis Kukuliškių piliakalnis.

Kraštovaizdis

• Kraštovaizdis parke ypač išsiskiria į jūrą besileidžiančiu 15 m aukščio Olandų kepurės kalno skardžiu, kiek mažesniu Mažuoju pajūrio skardžiu bei riedulynu jūros pakrantėje ir jūroje – vieninteliais tokiais gamtos objektais šalyje.

• Baltųjų, pilkųjų bei mišku apaugusių kopų ir sausų pajūrio smiltpievių apsuptyje telkšo arčiausiai jūros Lietuvoje esantis ledyninės kilmės gėlavandenis Plazės (Placio, Plocio) ežeras.

Gyvoji gamta

• Tik pajūriui būdingose baltųjų kopų buveinėse saugoma Rytų Baltijos endeminė rūšis – pajūrinė linažolė.

• Vienintelė vieta Lietuvoje, kur išliko mažojo varpenio (ES mastu saugomos paparčių rūšies) augavietė.

•  Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių - smiltyninio laibenio bei mažosios gegužraibės augavietės išsiskiria šių rūšių individų gausa.

• Vienintelė vieta Lietuvoje, kur aptinkama ES mastu saugoma buveinė – Pajūrio smėlynų tyruliai.

• Išskirtinė vieta žemyniniame pajūryje, kur išliko ir veisiasi į Lietuvos Raudonają knygą įrašytų būtent pajūrio smėlynams būdingų vabzdžių rūšių kompleksas. Tai vabalas – pajūrinis šoklys; drugiai: pajūrinė kukulija, pajūrinis dirvinukas ir pajūrinis stiebinukas; plėviasparniai: ilgažandis bembiksas ir kopinė smiltvapsvė.

• Jūros priekrantė išsisikiria iš kitų pajūrio ruožų globaliai nykstančių ledinių ančių žiemoviete.

Kultūros paveldas

• Karklė (seniau Karkelbeck, Karklininkai) - vienintelis išlikęs žvejų kaimas Lietuvos pajūryje, kur iki šiol praktikuojamas žvejybos verslas tinklais, o parko kaimų bendruomenės pamažu atkūrė tradicinę šio krašto šventę – kasmetinę sueigą „Menkinę“, kurioje visi skanauja tradicinę žuvienę iš vietos žvejų pagautos žuvies.

• Kukuliškių kaime aptikta arčiausiai jūros įtvirtinta bronzos amžiaus (800-400 m. pr. Kr.) gyvenvietė ant kalvos (vadinama piliakalniu).

• Nemirsetoje išliko vienintelė nesugriauta XIX a. pab. vokiečių statyta laivų gelbėjimo stotis.

• Nuo neatmenamų laikų tebepraktikuojamas senasis verslas - gintaro gaudymas keseliais arba graibštais.