Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, sklypų savininkai ir naudotojai privalo būti informuoti apie žemės sklypuose nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Informavimas apie SŽNS, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose, atliekamas vadovaujantis SŽNSĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, VSTT turi pranešti žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemėlapis. 

Ne, reaguoti neprivaloma - tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo žemės sklypų savininkai ir kiti suinteresuoti asmenys yra informuojami apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tenkinant viešąjį interesą. Remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 3 dalimi ir jos 7 papunkčiu, nustatant tokias teritorijas žemės sklypų savininkų sutikimas nėra privalomas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rengiami natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai, saugomi Biologinės įvairovės duomenų bazėje (BIOMON), tvirtinami VSTT direktoriaus įsakymais ir yra pagrindas nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nepatvirtintas žemėlapis negali būti teisinis pagrindas nustatyti SŽNS. 

Patvirtinus žemėlapį arba jo dalį VSTT turi per penkias darbo dienas pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą registruoti nustatytas SŽNS teritorijas ir pateikti jų erdvinius duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per penkias darbo dienas turi įregistruoti teritorijas Nekilnojamojo turto registre. 

SŽNS taikomos nuo teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 

Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Natūralioms pievoms ir ganykloms palaikyti reikalingas reguliarus šienavimas ir/arba ganymas, sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.  

Kaip ypatingas atvejis paminėtinos Europos Bendrijos svarbos buveinės 6530 Miškapievės ir 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose savaime auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrintas šių buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. 

Natūralių pievų ir ganyklų taip pat nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. 

Negalima, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. 

Vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str., pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 

1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; 

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; 

3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys. 

Pelkėse ir šaltinynuose nedraudžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžių ir krūmų, jeigu naudojamos priemonės ir metodai nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu tokia veikla nesikerta su saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslais, taip pat tais atvejais, kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją taip pat būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 

Kai kurių tipų žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, galimas ekstensyvus ganymas. 

Galima tik tais atvejais, kai priimamas sprendimas pritarti tokiai veiklai atlikus poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. 

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintas natūralių pievų ir ganyklų ar pelkių ir šaltinynų teritorijų ribomis turėtų būti teikiami Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais), taip pat visa kita turima medžiaga, kuria remdamasi VSTT galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. 

Taip, tokia galimybė išlieka. Asmenys, nesutinkantys su patvirtintuose žemėlapiuose pateikiama informacija, gali pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prašymą dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo. Šie prašymai bus nagrinėjami vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, o Tarnybos pateikiami atsakymai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka . 

Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). 

Argumentuoti prašymai pakeisti patvirtintus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, taip pat aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu. 

Nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimą dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo, vadovaujamasi minėtame apraše nurodytais duomenų šaltiniais. Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ploto (2,5 m tikslumu), pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali nuspręsti patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu) ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.  

Jei atsiranda poreikis panaikinti SŽNS žymą iki 2024 m. gruodžio 31 d., reikėtų pateikti prašymą VSTT išduoti dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklype nėra išskirta natūralių pievų ir ganyklų ir(arba) pelkių ir šaltinynų teritorijų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1190 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ba42fb13716911ed8a47de53ff967b64) iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu, kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VSTT išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos. 

Atkreipiame dėmesį, kad žymos apie žemės sklypams taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, 2024 m. gruodžio 31 d. bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir taps negaliojančiomis. 

Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo parengti vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, bei šiame apraše nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Pelkių ir šaltinynų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeninių duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“ duomenys, kuriame pateikiamos pelkinių buveinių, patenkančių į buveinių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – BAST) ir vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – vietovės), ribos;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų naujausi duomenys (atrenkamos augavietės miškuose, atitinkančios Įstatyme nurodytus pelkės ir šaltinyno požymius, kuriose nustatytas žemiausias (5, 5A, 5B) augimo sąlygų gerumo (boniteto) balas);
5.    Valstybinės geologijos informacinės sistemos geotopų posistemės duomenys: versmėta pelkė, šaltinis – upelis, šaltiniuota pieva, šaltinis;
6.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras (atrenkami gamtos paveldo objektai – šaltiniai);
7.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas neapaugusioms mišku pelkėms atrinkti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas melioracijos įrenginių būklei įvertinti. Neįtraukiami blogos būklės plotai, kuriuose rekomenduojama atkurti melioracijos įrenginius);
9.    Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000 (naudojamas išeksploatuotoms, esamoms ir suplanuotoms durpių gavybos teritorijoms atrinkti);
10.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį pelkių ir šaltinynų žemėlapį, jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti naudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
11.    Kultūros vertybių registras (šaltinių ir šaltiniuotų upelių duomenys);
12.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (toliau – KŽS_DR5LT) naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams, kurie neatitinka Įstatyme nurodytų pelkių požymių, atmesti);
13.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų naujausias duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atrinkti);
14.    Mokslinės publikacijos;
15.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti pelkių ir šaltinynų ribas.

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami šie skaitmeniniai duomenų šaltiniai:

1.    Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“, kuriame pateikiamos pievų buveinių, patenkančių į BAST ir vietoves, ribos, duomenys;
2.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių plotai);
3.    Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys;
4.    Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų duomenys, kertinių miško buveinių duomenys;
5.    GRPK erdvinių duomenų rinkinys;
6.    Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį ir jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti panaudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs;
7.    KŽS_DR5LT naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams atmesti);
8.    Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atmesti);
9.    Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti natūralių pievų ir ganyklų teritorijas;
10.    Teismo sprendimai, kiti patvirtinti dokumentai, įrodantys natūralių pievų ir ganyklų buvimo ar išnykimo faktą.

Vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei, naudojami šie papildomi duomenų šaltiniai:

1.    Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenys;
2.    LepiBase duomenų bazės duomenys (su pievų buveinėmis susijusių rūšių duomenys);
3.    Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, duomenų rinkiniai;
4.    Lietuvos pievų inventorizavimo 2002–2005 m. duomenys. Projekto vykdytojas ir duomenų valdytojas Lietuvos gamtos fondas, Botanikos institutas ir Olandijos Karališkoji gamtos apsaugos draugija (BBI-MATRA projektas);
5.    Biosferos poligonų apsaugos zonų, nustatytų gyvūnų apsaugai (griežlių, dirvoninių kalviukų, lingių, baltamargės šaškytės apsaugai, žalvarnio, mažojo erelio rėksnio, tetervino maitinimosi vietų), duomenys;
6.    Didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai;
7.    Saugomų teritorijų valstybės kadastras.

Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNSĮ nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu. Metodika nustato vienkartinės ir periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. 

Prašymus išmokėti kompensacijas, parengtus pagal minėtos metodikos reikalavimus, reikėtų teikti VSTT (Antakalnio g. 25, 10312 Vilnius, [email protected]). 

Taip, VSTT atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.