Pagramančio regioninis parkas

Regioninio parko plotas – 13468 ha. Parkas apima Akmenos ir Jūros upių santaką su gretimomis teritorijomis (Akmenos upės ilgis parko teritorijoje 29 km, o Jūros upės – 38 km). Administraciškai priklauso Šilalės (4,7 tūkst. ha) ir Tauragės (9,0 tūkst. ha) rajonų savivaldybėms.

Pagramančio regioninis parkas – miškingų Akmenos ir Jūros upių slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis slėnių bruožas – rėvų gausa ir kabantys tiltai, jungiantys upių krantus. Stačiuose šlaituose gausu atodangų, skardžių. O slėniuose veši natūralios pievos. Slėnių šlaitai pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais – šio krašto praeities liudininkais. Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios aukštapelkėje. Akmenys ir ąžuolai čia vadinami milžinais. Architektūriniu požiūriu vertinga medinė Pagramančio bažnyčia.

Kraštovaizdis. Pagramančio regioninis parkas – upių slėnių ir miškų parkas. Ypatingi čia Akmenos ir Jūros upių slėniai su stačiais šlaitais, terasomis, daugybe įvairiausių atodangų, skardžių, su natūraliomis pievomis bei įstabiais miškais. Upių vagos nusėtos šniokščiančiomis rėvomis. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys tiltai, tapę regioninio parko simboliu. Slėnių kraštovaizdį paįvairina aukštapelkės.

Negyvoji gamta. Unikalus darinys Pagramančio regioninio parko upėse – rėvų gausa. Kadaise ledynai atvilko ir paliko daugybę stambių akmenų. Vienas tokių Tamošaičių akmuo vadinamas Milžinu.

Gyvoji gamta. Aukštapelkė Plynoja, suteikia prieglobstį retiesiems augalams: kupstinei kūlingei, aukštajai gegūnei, paprastajam kardeliui, plunksninei pliusnei. Gilūs slėniai, pelkės, apypelkio miškai, žolių turtingi eglynai sudaro galimybes įvairiausiems augalams ir gyvūnams. Milžinai ąžuolai: Andriejaičių, Genių, Gudlaukio, Tamošaičių sukuria ypatingai pakilią atmosferą, verčiančią susimąstyti apie amžinybę.

Kultūros paveldas. Paupių piliakalniai, senkapiai, pilkapiai liudija, kad ši teritorija buvo nuo seno gyvenama. Pagramančio regioniniame parke stūkso devyni piliakalniai: Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete, Kreivių piliakalnis, Vaičių piliakalnis, Biržų lauko piliakalnis, Indijos piliakalnis, Kuturių piliakalnis, Matiškių piliakalnis su senovės gyvenviete, Rekstukų piliakalnis su priešpiliu,

Dapkiškių piliakalnis su senovės gyvenviete. Kultūriniu, architektūriniu požiūriu itin vertinga Pagramančio bažnyčia, išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas.

Išskirtiniai reiškiniai, istoriniai faktai, asmenybės. Išskirtinis reiškinys – kabantys tiltai. Tai ir kraštovaizdžio savitumo elementas, ir upių krantus jungiantis darinys, svarbus vietos gyventojams. Pagramantis turtingas savo krašto šviesuoliais, čia gimė ir gyveno operos solistas Juozas Mažeika. Jo tėvas Jonas Mažeika buvo žymiausias parapijos knygnešys. Antringių kaime (dabar Ringių k.) – kalbininkas prof. Petras Jonikas, Matiškių kaime – dailininkė tekstilininkė, tapytoja Bronislava Orlingytė – Lapinskienė ir kt.