ŠEREIKLAUKIO MIŠKAS – „NATURA 2000“ TERITORIJA ATKURTA ŽMOGAUS
Rambynas ir jo apylinkės jau daugelį metų domina botanikus. Šią teritorija savo moksliniuose darbuose dar 1898 m. aprašė žymus vokiečių botanikas Johannesas Abromeitas. Šiandien šioje vietovėje įkurtas Rambyno regioninis parkas, kurio teritorija besidriekiantys Šereiklaukio miškas ir Ragainės vingis yra svarbios Europos gamtosauginio tinklo „Natura 2000“ dalys, išsiskiriančios savo retomis augalijos ir gyvūnijos rūšimis.
Rambyno regioninis parkas buvos įkurtas 1992 m., tačiau jau ir anksčiau ši teritorija turėjo gamtosauginį statusą ir buvo plačiai tyrinėjama.
Gana detaliai flora užliejamose pievose ties Rambynu buvo pradėta tyrinėti dar 1949-1952 m. Tuomet buvo aprašytos 307 augalų rūšys. Daugelis retų augalų rūšių čia auga ir šiuo metu. Čia aptinakmi dirvinis, kampuotasis, porinis česnakai, Merguvos ežero pakrantėje auga vaistinė raitinytė ir tai yra vienintelė žinoma jos augimo vieta Lietuvoje.
.JPG)
Vaistinė raitinytė.
1952 m. intensyviau pradėti tyrinėti ir Rambyno miškai. To meto tyrimuose pabrėžiama, kad jame auga net 16 rūšių atvežtinių (introdukuotų) sumedėjusių augalų. Atvežtinių rūšių atsiradimą Rambyne ir jo miškuose galima sieti su šiose apylinkėse anksčiau buvusiais dvarų parkais. Tuomet parkuose augę medžiai pasidaugino sėklomis ir tokiu būdu Rambyno miškuose atsirado net iš Šiaurės Amerikos atvežtas raudonasis ąžuolas, kuris ir šiuo metu labai patogiai jaučiasi Šereiklaukio miške. Panašiomis aplinkybėmis Rambyne taip pat pradėjo augti ir iš Vidurio Europos priekalnių kilęs platanalapis klevas.
Labais svarbu paminėti tai, kad didžioji Šereiklaukio miško dalis yra atsodinta žmogaus, nes dar 1914 m. šias teritorijas valdęs dvarininkas K. Dresleris Šereiklaukio mišką pardavė iškirtimui. Tuomet dvarininkų šeimai reikėjo pinigų dukros vestuviniam kraičiui, tad didžioji dalis šimtamečio miško buvo parduota ir išskirsta, paliekant tik nedidelius tuomet dar jaunų ąžuolynų plotus.
Apibendrinus anksčiau vykdytų tyrimų rezultatus ir siekiant išsaugoti unikalią šių vietų gamtą, 1960 buvo įkurtas Rambyno landšaftinis draustinis. 1987 metais buvo išleista knygelė „Rambynas“, kurioje išsamiai aprašoma Rambyno apylinkių gamta. Nuo to laiko nėra išleistas kitas toks leidinys, kuriame taip išsamiai ir įvairiapusiškai būtų aprašyta Rambyno apylinkių gamtinė įvairovė.
.JPG)
Smiltyninis gvazdikas.
Būtent Rambyno landšaftinio draustinio pagrindu Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo įkurtas Rambyno regioninis parkas, kuriame saugomas Nemuno žemupio kraštovaizdis su senvaginiais ežerais (Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva) Ragainės vingio kilpa, Vilkyškių moreninis kalvagūbris su eroziniu palikuoniu – Rambyno kalnu, vertingos Rambyno miško ir Nemuno pievų (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visumą su tarpusavio ryšiais) biocenozės.
Apibūdinant Rambyno regioninio parko gamtines vertybes visada tenka kalbėti apie dvi dideles ekosistemas – Šereiklaukio mišką ir Ragainės vingio užliejamas Nemuno pievas.
Abu šie gamtos dariniai yra įtraukti į Europinės svarbos buveinių apsaugai skirtų teritorijų (BAST) tinklą „Natura 2000“.
„Natura 2000“ yra visas Europos Sąjungos (ES) šalis apjungiantis specialių saugomų teritorijų tinklas, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines ir augalų bei gyvūnų rūšis. Tinklas buvo įkurtas dar 1992 m. (gegužės 21 d.). Tuo metu ES buvo priimta Paukščių ir Buveinių direktyvą, kuri buvo paremta Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.
Šiuo metu Europoje yra beveik 28 tūkstančiai „Natura 2000“ tinklui priklausančių teritorijų. Jos sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto, o jų bendras plotas viršija 1 milijoną kvadratinių kilometrų.
Lietuvoje iki šiol yra patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus). Bendrai jos užima net apie 13 proc. šalies ploto.
Šereiklaukio miškę yra išskirtos 8-ios svarbios, nykstančios šio tinklo miškų buveinės: vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, sausieji ąžuolynai, pelkiniai miškai ir aliuviniai miškai.
.JPG)
Pelkėti lapuočių miškai.
Vykdant miško gyvūnų, kaip juodosios meletos, jerubės, didžiosios miegapelės, šikšnosparnių stebėseną Šereiklaukio miške, galima teigti, kad šio miško ekosistema yra stabili.
Juodųjų meletų gausa miške rodo, kad jų gyvenimo aplinka gera, o juk ji yra pirminis paukštis, skatinantis ir kitų paukščių bei žinduolių gausą.
Juodoji meleta, išsikalusi uoksą, jame peri tik vienus metus, kitais metais kalą kitą, o paliktuose uoksuose apsigyvena kiti gyvūnai. Tiriant šikšnosparnius Rambyno regioninio parko teritorijoje yra rastos 8-ios jų rūšys, iš kurių penkios yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Yra ir daugiau požymių, rodančių Šereiklaukio miško vertingumą gamtiniu požiūriu. Jame rasta didžioji miegapelė, kuri laikoma visaverčio lapuočių ar mišraus miško indikatoriumi. Šio mažo gyvūnėlio buvimas miške simbolizuoja nepažeistą ekologinę pusiausvyrą, gausią biologinę įvairovę ir subalansuotą gamtos išteklių naudojimą.
.JPG)
Didžioji miegapelė.
Ragainės vingyje yra išskirtos keturios „Natura 2000“ pievų augalų bendrijos: stepinės pievos (turtingos augalų rūšių, sutinkamos saulėtose sausose vietose), eutrofiniai aukštieji žolynai (žolynai, kurie mėgsta trąšią, daug azoto turinčią dirvą), aliuvinės pievos (augančios ant upių suneštų dirvožemių), šienaujamos mezofitų pievos (jose auga augalai mėgstantys vidutinio drėgnumo dirvožemį).
Kuriant Rambyno regioninį parką vienas iš pagrindinių tikslų buvo ir tebėra – vertinti gamtos būklę ir stengtis išlaikyti ekosistemas nepakitusias, vykdant periodiškus stebėjimus ir įgyvendinant nustatytus apsaugos tikslus.
.JPG)
Šienaujamos mezofitų pievos.
Lietuva yra geografinėje platumoje, kurioje žemės naudojimas ir priežiūrą yra itin svarbi. Jei žemės neartume ar nešienautume pievų, po kurio laiko ten savaime užaugtų miškas.
Pievų augalų bendrijoms ir jose gyvenantiems gyvūnams labai svarbus yra šienavimas. Nešienaujant pievų keičiasi jų bendrijų rūšinė sudėtis, prasideda krūmijimo procesai. Tai reikšmingai keičia gyvūnijos, ypač paukščių, gyvenimo sąlygas. Iš tokių pievų pasitraukia griežlės, putpelės, stulgiai, meldinės nendrinukės ir kitos pievose gyvenančios paukščių rūšys. Todėl yra labai svarbu, kad pievos būtų šienaujamos.
.JPG)
Todėl šioje srityje yra itin svarbus kaimo vietovėse gyvenančių žmonių ir jose veiklą vykdančių ūkininkų indėlis. Valstybė visada stokos resursų, kad vien gamtotvarkos planais ir darbais sustabdytų pievų buveinių kitimą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir visa saugomų teritorijų sistema įkurta siekiant išsaugoti svarbiausias nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo vertybes, gražiausius kraštovaizdžius visoje Lietuvoje. Rambyno regioninio parko gamtinių vertybių išsaugojimu tiesiogiai rūpinasi Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija. Tačiau šių vertybių mes neišsaugosime ir be vietos žmonių bei jų pagalbos. Mums tai gali pavykti tik bendraujant ir bendradarbiaujant. Juk gamtą saugome žmonėms ir su žmonėmis. Gamta nesaugoma tik pati dėl savęs.
Straipsnį parengė Rambyno regioninio parko patarėjas-ekologas Drąsutis Brazauskas.