VEIVIRŽO DRAUSTINYJE APTIKTOS DVI Į RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮTRAUKTOS GRYBŲ RŪŠYS
Astos Uselienės nuotr.
Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kuomet stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau aptiktą nebuvo.
Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos raj.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.
Abi rūšys buvo aptiktos netoli Šalpės upės. Du Kuokštinė grifolės grybai buvo rasti augantys ant seno kelmo, tuo tarpu ąžuolinė kepena buvo aptikta ant vietoje augančių ąžuolų bei seno kelmo (iš viso 3-jose vietose). Vienas iš ąžuolų, ant kurių pastebėtas retas grybas, auga ant Šiuparių piliakalnio.
Kuokštinė grifolė (lot. Grifola frondosa) yra kempiniečių eilei priklausantis valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje dar vartojamas kitas šio grybo pavadinimas – Kuokštinis sėdis. Ši grybų rūšis reta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lietuvoje ši grybų rūšis saugoma nuo 1992 m. ir žinoma tik apie 30 jos radaviečių.
Kuokštinė grifolė. Astos Uselienės nuotr.
Kuokštinė grifolė gali užaugti net iki 40 cm skersmens pločio. Grybas sudarytas iš centrinio trumpo koto ir nuo jo atsišakojusių daugybės plokščių šoninių šakelių, kurios baigiasi vėduoklės pavidalo plokščiomis 4-10 cm skersmens kepurėlėmis.
Šie reti grybai dažniausiai auga ant pavienių senų ąžuolų. Didžiausia grėsmė šiai rūšiai yra senų ąžuolų ir ąžuolynų nykimas. Tinkamai šiam grybui buveinei susiformuoti reikia daug laiko ir nuolat atsinaujinančio substrato. Todėl itin svarbu išsaugoti senus ąžuolus kultūriniame kraštovaizdyje, nes šie medžiai gali tapti buveine ir kitoms retoms grybų ar vabzdžių rūšims.
Seni ąžuolai yra kritiškai svarbūs ir kitam mūsų ekologės aptiktam grybui – ąžuolinei kepenai. Kaip jau galima suprasti vien iš šio grybo pavadinimo, jis taip pat dažniausiai auga išskirtinai ant ąžuolo kamieno (retais atvejais – ir ant kitų lapuočių).
Ąžuolinė kepena (lot. Fistulina hepatica) yra kempenainių (lot. Fistulinaceae) šeimos grybų rūšis. Šio grybo skersmuo gali siekti nuo 10 iki 30 cm, o storis – net 3-6 cm.
Ąžuolinė kepena. Astos Uselienės nuotr.
Ąžuolinė kepena taip pat yra saugoma ir įtraukta į Raudonąją knygą. Dėl mažėjančio brandžių ąžuolų kiekio mūsų šalyje, šio grybo radaviečių skaičius taip pat traukiasi bei ateityje yra numatomas ir dar didesnis šios rūšies nykimas.
Tad saugodami mūsų šalies brandžius ąžuolynus mes ne tik saugome pavienę medžio rūšį, bet ir kitas rūšis, kurios yra tiesiogiai priklausomos nuo mūsų šalies ąžuolų natūralaus gyvavimo ciklo.
Atnaujinimo data: 2026-10-01
Taip pat skaitykite:
„PEAT-EU“ PROJEKTO SUSITIKIME – DĖMESYS AUKŠTUMALOS AUKŠTAPELKĖS ATKŪRIMUI
PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS KVIEČIA Į TRADICINĘ TALKĄ „KOPOMS REIKIA TAVĘS“
ANT PAGRAMANČIO PILIAKALNIO PAMINĖTA BALTŲ VIENYBĖS DIENA
PRISIJUNKITE PRIE MŪSŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ KOMANDOS NEMUNO DELTOS REGIONINIAME PARKE
RAMBYNO REGIONINIAME PARKE PER METUS PAAUGO DIDŽIŲJŲ MIEGAPELIŲ POPULIACIJA