SUSIPAŽINKITE SU RETOMIS RŪŠIMIS: SPARČIAI NYKSTANTI „SLAPUKĖ“ – ŠVYGŽDA

Pažinkime geriau savo šalies gamtą ir išskirtines rūšis. Šiame straipsnyje jums siūlome artimiau susipažinti su sparčiai nykstančių paukščiu-slapuku – švygžda.

Švygžda arba paprastoji švygžda (lot. Porzana porzana, angl. Spotted Crake, vok. Tüpfelsumpfhuhn, Tüpfelralle) – tai nedidelis, dažnai slaptą gyvenimo būdą vedantis, vištelinių šeimos paukštis. Ji pasižymi rudai rusva, dryžuota nugaros ir galvos spalva bei išsiskiriančiu balsu – ritmingu, vibruojančiu „drrrr“, kuris girdimas skrydžio metu. Švygžda aktyvi daugiausia prietemoje ir naktį, todėl dienos metus ją išties sunku pastebėti.

Švygžda yra itin nykstanti rūšis Europoje, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą bei į Europos Sąjungos Paukščių direktyvą kaip saugotina rūšis. Dėl visoje Europoje nykstančių natūralių pievų ir pelkių, jos populiacija ženkliai sumažėjo.

Švygžda gyvena ir peri:

• Drėgnose, natūraliose šienaujamose pievose, ypač su viksvomis, žema žoline augmenija.
• Pelkinėse pievose, žemapelkėse ir užliejamose upių slėniuose.
• Mėgsta atviras vietas su neaukšta, bet pakankamai tankia augmenija, kurioje gali pasislėpti.

Lizdą suka ant žemės tarp žolės, dažniausiai sunkiai pastebimoje vietoje. Šie paukščiai į mūsų šalį parskrenda balandžio pradžioje, o migracija tęsiasi iki gegužės pradžios. Dauguma švygždų mūsų šalį palieka iki lapkričio pradžios.

Švygždos maistą renka sausumoje arba braidydamos-plaukiodamos sekliame vandenyje. Pagrindinis šio paukščio maisto racionas yra vabzdžiai ir jų lervos, įvairios kirmėlės, voragyviai, kartais lesa ir augalų sėklas.

Didžiausią pavojų Švygždai šiuo metu kelia:

• Ankstyvas šienavimas – dažnai sunaikina lizdus ar išgąsdina paukščius.
• Buveinių nykimas – dėl pievų sausinimo, užaugimo krūmais ar jų pavertimo dirbama žeme.
• Žemės ūkio intensyvinimas – nyksta tradicinės, mažai tręšiamos pievos.
• Klimato kaita – mažina šlapių ir drėgnų pievų plotus, reikalingus švygždai.

Kad ši rūšis išliktų, būtina saugoti ir prižiūrėti jos buveines – ypač šlapias pievas ir pelkinius slėnius, taikant gamtai palankius šienavimo metodus.

Remiantis 2019 m. duomenimis, Lietuvoje tuomet perėjo nuo 1 000 iki 1 500 porų. Gausiausia švygždų populiacija mūsų šalyje pasižymi Žuvintas ir Nemuno delta.

Pagrindinė nuotr. Pexels.com. 

Atnaujinimo data: 2025-08-08

Taip pat skaitykite:

REIDO PLAZĖS GAMTINIAME REZERVATE METU NUBAUSTI 5 ASMENYS, DEŠIMTYS LANKYTOJŲ BUVO ĮSPĖTI

PRISIJUNKITE PRIE MŪSŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ KOMANDOS NEMUNO DELTOS REGIONINIAME PARKE

KUKULIŠKIŲ ATRADIMAI KEIČIA SUPRATIMĄ APIE BALTIJOS PAJŪRIO PRIEŠISTORĘ

SAUGOMŲ TERITORIJŲ PASAS: KELIAUK IR PAŽINK

TĘSIAME BENDRADARBIAVIMĄ SU ILGAMEČIAIS MŪSŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ PRODUKTO ŽENKLO ATSTOVAIS