SUSIPAŽINKITE SU RETOMIS RŪŠIMIS: SPARČIAI NYKSTANTI „SLAPUKĖ“ – ŠVYGŽDA

Pažinkime geriau savo šalies gamtą ir išskirtines rūšis. Šiame straipsnyje jums siūlome artimiau susipažinti su sparčiai nykstančių paukščiu-slapuku – švygžda.

Švygžda arba paprastoji švygžda (lot. Porzana porzana, angl. Spotted Crake, vok. Tüpfelsumpfhuhn, Tüpfelralle) – tai nedidelis, dažnai slaptą gyvenimo būdą vedantis, vištelinių šeimos paukštis. Ji pasižymi rudai rusva, dryžuota nugaros ir galvos spalva bei išsiskiriančiu balsu – ritmingu, vibruojančiu „drrrr“, kuris girdimas skrydžio metu. Švygžda aktyvi daugiausia prietemoje ir naktį, todėl dienos metus ją išties sunku pastebėti.

Švygžda yra itin nykstanti rūšis Europoje, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą bei į Europos Sąjungos Paukščių direktyvą kaip saugotina rūšis. Dėl visoje Europoje nykstančių natūralių pievų ir pelkių, jos populiacija ženkliai sumažėjo.

Švygžda gyvena ir peri:

• Drėgnose, natūraliose šienaujamose pievose, ypač su viksvomis, žema žoline augmenija.
• Pelkinėse pievose, žemapelkėse ir užliejamose upių slėniuose.
• Mėgsta atviras vietas su neaukšta, bet pakankamai tankia augmenija, kurioje gali pasislėpti.

Lizdą suka ant žemės tarp žolės, dažniausiai sunkiai pastebimoje vietoje. Šie paukščiai į mūsų šalį parskrenda balandžio pradžioje, o migracija tęsiasi iki gegužės pradžios. Dauguma švygždų mūsų šalį palieka iki lapkričio pradžios.

Švygždos maistą renka sausumoje arba braidydamos-plaukiodamos sekliame vandenyje. Pagrindinis šio paukščio maisto racionas yra vabzdžiai ir jų lervos, įvairios kirmėlės, voragyviai, kartais lesa ir augalų sėklas.

Didžiausią pavojų Švygždai šiuo metu kelia:

• Ankstyvas šienavimas – dažnai sunaikina lizdus ar išgąsdina paukščius.
• Buveinių nykimas – dėl pievų sausinimo, užaugimo krūmais ar jų pavertimo dirbama žeme.
• Žemės ūkio intensyvinimas – nyksta tradicinės, mažai tręšiamos pievos.
• Klimato kaita – mažina šlapių ir drėgnų pievų plotus, reikalingus švygždai.

Kad ši rūšis išliktų, būtina saugoti ir prižiūrėti jos buveines – ypač šlapias pievas ir pelkinius slėnius, taikant gamtai palankius šienavimo metodus.

Remiantis 2019 m. duomenimis, Lietuvoje tuomet perėjo nuo 1 000 iki 1 500 porų. Gausiausia švygždų populiacija mūsų šalyje pasižymi Žuvintas ir Nemuno delta.

Pagrindinė nuotr. Pexels.com. 

Atnaujinimo data: 2025-08-08

Taip pat skaitykite:

KVIEČIAME Į BIRŽELIO MĖNESIO RENGINIUS, ŽYGIUS IR EDUKACIJAS MŪSŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE

MINIME MELDINĖS NENDRINUKĖS DIENĄ

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO ĮKAINIAI PRIE OLANDŲ KEPURĖS

GARSIOJ RAGANŲ EGLĖ LANKYTOJUS PASITIKS PASIKEITUSI

DIREKCIJOS ATSTOVAI ŠVEDIJOJE KEITĖSI PATIRTIMI TVARAUS TURIZMO IR SAVANORYSTĖS SRITYSE