PAŽINKIME INVAZINIUS AUGALUS: GRAŽUS, BET ITIN GAJUS RAUKŠLĖTALAPIS ERŠKĖTIS
Raukšlėtalapis erškėtis.
Invaziniai augalai dažnai būna išoriškai labai išvaizdūs – muilinė guboja, bitinė sprigė, šluotinis sausakrūmis žydį gražiais spalvotais žiedais, kurie tik ir kviečia tokį augalą pasisodinti savo sodybos ar namo kieme. Visgi visi jie pasižymi itin nedraugišku charakteriu kitų augalų atžvilgiu bei daro rimtą žalą vietos biologinei įvairovei.
Vienas tokių „pavojingų gražuolių“ – Lietuvos pajūryje (ir ne tik) itin išplitęs raukšlėtalapis erškėtis (lot. Rosa rugose).
Iš pažiūros itin gražiais rausvais žiedais žydintis augalas gali atrodyti lyg tikra pajūrio puošmena, tačiau būtent ten, kur driekiasi šio erškėčio krūmynai, baigiasi arba pamažu nyksta tradicinė pajūriui būdinga augmenija.
Raukšlėtalapis erškėtis mūsų pajūrio kopose buvo pradėtas plačiai sodinti apie 1960-1970 m. (pavieniai vienetai fiksuoti dar apie 1937 m.), siekiant sutvirtinti pajūrio kopas ir apsaugoti jas nuo pustymo. Nors jiems čia prigyti sekėsi ganėtinai sunkiai, visgi laikui bėgant šis augalas ne tik prigijo, bet ir pradėjo sparčiai plisti.
Taip pat manoma, kad šio augalo plitimą mūsų pajūryje galėjo paskatinti ir pati jūra. Kadangi raukšlėtalapio erškėčio buvo gana nemaži priaugę Skandinavijos šalių pakrantėse, tikėtina, kad į Baltijos jūrą patekusių vaisių buvo atnešta ir į Lietuvą.
Tuo tarpu šiandien šio augalo plitimui pasitarnauja šernai bei paukščiai, kurie ėda erškėčio vaisius ir vėliau su išmatomis sėklas perneša į kitas vietoves – atokiai nuo sąžalynų esančias kopas ir miškus.

Raukšlėtalapio erškėčio žiedas. Zigmanto Gudžinsko/INVA nuotr.
Raukšlėtalapis erškėtis – itin gajus augalas, kuris laimi konkurencinę kovą prieš vietinius pajūrio augalus. Pajūrio kopose augantys ir smėliu užpustyti raukšlėtalapiai erškėčiai lengvai atželia, o išaugindami ilgus šakniastiebius, suformuoja didelius ir tankius sąžalynus, kurie nustelbia visą kitą augmeniją.
Tad nepaisant itin gražaus šio augalo fasado, reikėtų labai vengti jį sodinti ir savo namų gėlynuose, nes vėliau norint jį išnaikinti, gali tekti imtis itin gamtai nedraugiškų bei kraštutinių priemonių (pesticidų, deginimo), o jo natūralus naikinimas tiesiog raunant krūmus gali pareikalauti net kelerių (ar daugiau) sezonų intensyvaus darbo, mat šie erškėčiai gan nesunkiai atauga, jei dirvožemyje lieka bent minimalių sėklų ar šaknų dalių.
Tad prieš sodinant savo kieme iš pažiūros gražų, tačiau jums nežinomą augalą, vertėtų atidžiau pasitikrinti, ar jis jau nėra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje ir kitose šalyse.
Daugiau apie mūsų šalies invazines augalų, gyvūnų, vabzdžių ir kitų gyvių rūšis kviečiame sužinoti specialioje Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.
Atnaujinimo data: 2026-07-30
Taip pat skaitykite:
PALYDĖTI VASARĄ PAJŪRYJE KVIEČIA „SENOVINĖ UGNIES NAKTIS“ IR „MENKINĖ“
RAMBYNO REGIONINIS PARKAS KVIEČIA Į GANDRŲ PALYDĖTUVES BITĖNUOSE
PER ŽOLINES NEMUNO DELTOS REGIONINIAME PARKE – TRADICINIS BAIDARIŲ MARATONAS
PRIIMTI SPRENDIMAI DĖL VĖJO APLAUŽYTO GAURĖS ĄŽUOLO LIKIMO
RUGPJŪČIO MĖNESĮ APSILANKYKITE ĮVAIRIUOSE RENGINIUOSE MŪSŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE
