NUO SAUGOMOS IKI INVAZINĖS: IŠSKIRTINĖ MUILINĖS GUBOJOS ISTORIJA LIETUVOS PAJŪRYJE
Muilinė guboja. Zigmanto Gudžinsko nuotr.
Itin išvaizdaus augalo muilinės gubojos atsiradimo ir gyvavimo mūsų kraštuose istoriją galima vadinti tikrai išskirtine. Anksčiau labai vertinamas ir net nacionaliniu mastu saugotas augalas laikui bėgant tapo itin nepalankiu veiksniu mūsų pajūrio biologinei įvairovei ir šiandien yra laikomas invaziniu.
Muilinė guboja (lot. Gypsophila paniculata) į mūsų kraštus buvo atgabenta dar 19 a. pradžioje. Bent jau tuometiniuose Rytų Prūsijos rašytiniuose šaltiniuose jau buvo minimas šio augalo buvimas Mažosios Lietuvos pajūrio kopose.
Sodinant muilines gubojas buvo siekiama sutvirtini pajūrio kopas. Iš pietinių Europos ir vakarinių Azijos šalių atvežtam augalui pajūrio kopose prigyti sekėsi gan sunkiai, todėl kadaise kiekvienas įsitvirtinęs krūmas buvo itin vertinamas ir saugomas.
Daugiau nei amžių mūsų šalyje itin saugota muilinė guboja laikui bėgant ne tik puikiai įsitvirtino mūsų šalyje, bet ir pradėjo sparčiai plisti Lietuvos pajūrio regione, todėl 2012 m. augalas buvo įtrauktas į invazinių augalų sąrašą.
Šis augalas yra itin nedraugiškas kitiems aplink jį augantiems augalams. Mat net iki 15 m gyli galinčios siekti krūmo šaknys yra tikras gruntinio vandens siurblys, kurio konkurencijos neatlaiko jokio kito smulkesnio augalo šaknys. Taip pat dėl aukštų stiebų (galinčių augti net iki 1 m) ir plačiai išsišakojusio žiedyno šis krūmas smulkesniems pajūrio augalams tampa nelygiaverčiu konkurentu dėl saulės šviesos.
Dabar muilinė guboja itin plačiai paplitusi Baltijos jūros pakrančių kopose ir gretimose buveinėse, kai kur sudaro net didelius ir tankius sąžalynus (ypač pilkųjų ir baltųjų kopų buveinėse ir pamiškėse).
Todėl šiandien vaikštant pajūryje ir pamačius muilinę guboją tikrai neverta dvejoti dėl šio krūmo skynimo ar rovimo. Tiesa, dėl itin ilgų šaknų šį augalą išrauti gali būti gana sudėtinga, o skinti augalą labiau rekomenduojama kol jis dar nėra subrandinęs savo sėklų. Sėklas muilinė guboja subrandina žydėjimo pabaigoje (rugsėjo-spalio mėn.), tad skindami šio augalo žiedynus vasarą ne tik papuošite savo namus itin išvaizdžiais muilinės gubojos žiedais, bet ir padarysite vertingą paslaugą pajūrio biologinei įvairovei.
Svarbu paminėti, kad šio augalo mūsų šalyje negalima sodinti savo ar kaimo turizmo sodybose, nes augalas gali išplisti už jų ribų natūralioje gamtoje. Taip pat muilinę guboją draudžiama auginti, prekiauti ja ar kitaip naudoti šį augalą ar jo gyvybingas dalis.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Daugiau apie mūsų šalies invazines rūšis galite sužinoti invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.
Atnaujinimo data: 2026-06-15
Taip pat skaitykite:
REIDO PLAZĖS GAMTINIAME REZERVATE METU NUBAUSTI 5 ASMENYS, DEŠIMTYS LANKYTOJŲ BUVO ĮSPĖTI
PRISIJUNKITE PRIE MŪSŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ KOMANDOS NEMUNO DELTOS REGIONINIAME PARKE
KUKULIŠKIŲ ATRADIMAI KEIČIA SUPRATIMĄ APIE BALTIJOS PAJŪRIO PRIEŠISTORĘ
SAUGOMŲ TERITORIJŲ PASAS: KELIAUK IR PAŽINK
TĘSIAME BENDRADARBIAVIMĄ SU ILGAMEČIAIS MŪSŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ PRODUKTO ŽENKLO ATSTOVAIS