2023-10-04

KLAIPĖDOS KRAŠTAS: AR MUMS RŪPI PAVELDAS ŽEMĖS, KURIOJE GYVENAME?

Apie projektą

Klaipėdos kraštas - prieš 100 metų susivienijus įgyta pilnateisė  Lietuvos dalis, kurios kaina - to krašto buvusių gyventojų gyvybės ir  tragiški likimai po 1939 metų bei II pasaulinio karo.  Šio paveldo ir  atminties saugojimas yra Lietuvos valstybės garbės reikalas ir saugumo garantas.

Akivaizdu, kad dalies šio Lietuvos regiono  kultūros paveldo objektų būklė iki šiol yra apgailėtina ir  blogėjanti. Tai lemia daug priežasčių. Bene labiausiai specifinė – nebėra tikrųjų krašto  gyventojų (autochtonų), kuriems nuoširdžiai rūpėtų atminties išsaugojimas.   Kultūros paveldas istoriniame  Klaipėdos  krašte šiandien  yra su šiuolaikiniais dabar juose gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis - palikuonimis naujakurių,  po II pasaulinio karo atkeltų arba savo noru atsikėlusių į ištuštėjusį Klaipėdos kraštą.

Šiame kontekste kilo mintis atliepti  LRS paskelbtų  Klaipėdos krašto metų temą ir aktualizuoti nors keletą svarbių ir blogėjančios būklės kultūros paveldo objektų, esančių  Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose

 

Projekto tikslas - išryškinti Klaipėdos krašto kultūros paveldo problematiką  Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose  ir  sutelkti visuomenę atskirų kultūros paveldo objektų apsaugai.

 

Projektu siekiama atkreipti dėmesį į daugiasluoksnio kultūros paveldo objektų būklę ir jų priežiūros problematiką  Mažosios Lietuvos etnografinio regiono saugomose teritorijose- karinį paveldą  Pajūrio regioniniame parke (Kukuliškių (Karklės) baterija (30621)), sakralinį ir memorialinį paveldą Nemuno deltos regioniniame parke (Evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksą (23608) Rusnėje bei  Rupkalvių I (24294),   Rupkalvių II kapines (24295), neregistruotas  kapines Žalgirių miške), medinės architektūros ir dvarų paveldą Rambyno  regioniniame parke (Aušrininko, spaustuvininko M. Jankaus sodybos daržinę (39081) bei Šereitlaukio (Šereiklaukio) dvaro sodybą (661)):

1)  skatinant visuomenės domėjimąsi Klaipėdos krašto  istorija, kultūra  ir jos pažinimą;

2) stiprinant visuomenės kultūrinį identitetą, ją informuojant, diskutuojant ir įtraukiant į  kultūros paveldo objektų priežiūrą  bei pažinimą;

3) atkreipiant  valstybinių institucijų ir visuomenės dėmesį į kultūros paveldo objektų būklę  ir skatinant bendradarbiavimą paveldą globojant bei tvarkant ;

4) prisidedant prie konkrečių paveldo objektų būklės gerinimo, siekiant pakartojimo praktikos.

5) iškomunikuojant paveldo objektų aplinkoje  gyvenančiai, dirbančiai ir kuriančiai  visuomenei,

- kad jei sunaikini atmintį,  kultūrą (arba leidi jai sunykti), -  sunaikini ir valstybę“,

-  kad „kultūrinė atmintis yra esmiškai svarbi mūsų tapatybei“;

-  kad „kultūros stebuklai turi būti  prieinami kuo daugiau žmonių ir teikti džiaugsmą“

(A. Gėlūnas, strategija „Lietuva 2050“).

 

Projekto partneriai: Salos informacijos ir etnokultūros centras; Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus;  Lietuvos evangelikų liuteronų  bažnyčios Rusnės parapija.

 

Startas. EPD renginiai Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose

Projektas startavo visuomenei skirtais renginiais, įsiliejusiais į Europos paveldo dienų (EPD) judėjimą Lietuvoje rugsėjo 8-17 d., atliepiant šių metų temą “Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“.

Dar iki numatytų renginių buvo parengtas ir 500 egz. tiražu išleistas pasirinktų paveldo objektų  aktualizavimui skirtas lankstinukas, kuris jau buvo dalijamas EPD renginių dalyviams.

Penktadienį, rugsėjo 8 dieną, EPD renginių ciklą Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose pradėjo „Popietė  Kukuliškių (Memel Nord) baterijoje. Renginį atidarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos padalinio atstovas Laisvūnas Kavaliauskas. Su baterijos Memel Nord istorija, būkle supažindino, iš visų pusių baterijos išorę ir jos viduje įrengtą ekspoziciją parodė karinio paveldo ekspertas Titas Tamkvaitis. Apie statinių priežiūros problematiką kalbėjo Pajūrio regioninio parko grupės patarėjas Egidijus Jurkus. Popietėje dalyvavę aktyviausi ir atidžiai pasakojimų klausę istorijos mylėtojai,  bendruomenių  ir jaunimo atstovai turėjo galimybę laimėti simbolinės EPD atributikos. Erlandas Paplauskis apie Lietuvos karinio paveldą ir jo apsaugos problematiką sukūrė filmuką, kuris paskelbtas Youtube kanale ir Facebook.

Kitą penktadienį, rugsėjo 15 dieną, rusniškiai, klaipėdiškiai, šilutiškiai, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos paveldas, rinkosi Rusnės evangelikų bažnyčioje, kur 10 val. prasidėjo mini konferencija. Konferenciją atidarė  ir susirinkusius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus,  Mažosios Lietuvos ST direktorius  Darius Nicius ir Rusnės ev. parapijos kunigas Valdas Miliauskas. Pranešimą „Pirmoji Nemuno deltos bažnyčia“ pristatė Skirvytėlės kaimo gyventojas istorikas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas. Rusnės bažnyčios komplekso esamą situaciją, pastatų  tvarkymo  aktualijas, problematiką  ir ateities perspektyvas aptarė Rusnės parapijos vadovas kun. Valdas Miliauskas. Maloniai padiskutavę prie arbatos puodelio ir sustoję bendrai istorinei nuotraukai, konferencijos dalyviai skubėjo į netoliese lūkuriuojantį autobusą ir išvyko į pažintinę kelionę „Iš Rusnės per Bitėnus į Šereiklaukį“.

Pagėgiuose prie ekskursantų prisijungus būriui Pagėgių gimnazijos ir Vydūno viešosios  bibliotekos darbuotojų autobusas pajudėjo link Bitėnų. Pakeliui trumpam sustoję papietauti svečių namuose „Senasis Rambynas“, išvykos dalyviai pasiekė istorinę M. Jankaus sodybą Bitėnuose apžiūrėti ir susipažinti su šiuo metu atnaujinamu vienu didžiausių  sodybos medinės architektūros pastatų – daržine. Išvykos dalyvius pasitiko ir  Europos paveldo dienų proga pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė Ligita Kazlauskienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė  bei KPD prie KM Telšių-Tauragės padalinio atstovai. Ilgai netrukę M. Jankaus muziejaus vadovės Liudvikos Burzdžiuvienės lydimi išvykos dalyviai apžiūrėjo atnaujinamą senovinį statinį ne tik iš viršaus, bet galėjo įeiti ir į vidų, išgirsti išsamų pasakojimą apie sodybos vystymosi ir nykimo istoriją, apžiūrėti eksponuojamą visų sodybos pastatų atkūrimo koncepcijos parodą, sužinoti, kam planuojama pritaikyti naujai atgimusį įspūdingo dydžio tradicinės architektūros daržinę. Smalsiausi galėjo gauti atsakymus į dominančius klausimus apie patį pastato atkūrimo procesą.

Tolimiausias  ir paskutinis išvykos taškas -  Šereiklaukio dvaro sodyba, kur keliauninkų laukė paskutinė likusi dvaro spiritinės gyventoja Kristina ir Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis. Kuklų sveikinimo žodį tarė KPD prie KM Telšių-Tauragės padalinio vedėjas Vidas Narbutas. Muziejininkas ir archeologas iš Tauragės Darius Kiniulis, prieš keletą metų savo rankomis prisilietęs prie Šereiklaukio dvaro praeities pažinimo, svečiams pristatė įdomiausias dvaro istorines aplinkybes, papasakojo  apie čia gimusius ar veikusias istorines asmenybes, ypač daug dėmesio skirdamas dvaro planavimui ir pastatų architektūrai. Po to seniūnas Darius pakvietė žvilgtelti į vieną  seniausių ir vertingiausių pastatų - dvaro svirno - vidų. Jame stovėjo sukrauti naujo derliaus grūdų maišai. Vadinasi pastatas gyvas, kažkieno naudojamas.

Ponia Kristina atidarė buvusios spirito varyklos, o dabar be galo „liūdno likimo“ didžiulio raudonplyčio  pastato duris, kuriame dar prieš 100 -metį „virė“ vienas pelningiausių dvaro verslų. 

Ar kokią dieną, neatlaikęs stipraus vėjo gūsio, nenuvirs aukštybinis pramoninio pastato kaminas?  Ar  saugu Šereiklaukio kaimo žmonėms savo pašonėje turėti apleistą ir beveik lindyne virtusį, bet pagal statusą - valstybės saugomą pastatą? Kažkaip nesueina galai...

Pamačius realybę vėl aidu atsikartoja klausimas: ar mums rūpi paveldas žemės, kurioje gyvename?

Gal vis tik atsakingoms institucijoms ir suinteresuotiems asmenims reikėtų drauge ieškoti sprendimo būdų  sovietmečiu ir nepriklausomybės aušroje  padarytoms klaidoms atitaisyti!? Ir nebijoti imtis atsakomybės.  

2005 metų balandžio 19 dienos įsakymu Nr. ĮV-190 tuometinis LR Kultūros ministras V. Prudnikovas skelbdamas Šereiklaukio dvarą  valstybės saugomu, įpareigojo jį saugoti viešam pažinimui ir naudojimui.

Klausimų ir kontraversiškų emocijų pilni bei paskutinį kartą sustoję bendrai nuotraukai prie senojo Šereiklaukio dvaro svirno durų, ekskursantai autobusu pajudėjo Šilutės link.  

 

Senosios evangelikų liuteronų kapinės.  

Talka  Rupkalvių kaimo ev. liuteronų  I ir II senosiose kapinėse. Kviečiame prisijungti!

Išskirtinių istorinių aplinkybių pasėkoje Mažosios Lietuvos etnografiniame regione ypač aktuali senųjų  krašto gyventojų kapinių būklės tema.  Nemaža jų dalis kruopščių seniūnijų darbuotojų ir kitų institucijų bei savanorių dėka  nors minimaliai yra prižiūrimos. Tačiau dar nemažai yra tokių, kurių būklė dėl aplaidumo arba nemeilės yra bloga ir net blogėjanti. Pastaruoju metu ypač didele grėsme kapinėms tapo  neatsakingai ganomos gyvulių bandos, nuniokojančios kapinėse paminklus ar net išrausiančios ten palaidotų žmonių kaulus.

Spalio viduryje planuojamos talkos Rupkalvių kaimo evangelikų liuteronų I ir II senosiose kapinėse. Šios kapinės yra saugomos valstybės, bet abiejų kapinių būklė blogėjanti, jos neprižiūrimos.  Kapinės  netoli viešo kelio vedančio iš Šilutės į Rusnę. Dar 2015 metais KPD prie KM specialistų kapinių apžiūros metu darytose nuotraukose matoma visai nebloga kapinių būklė. Tačiau pastarasis dešimtmetis joms nebuvo dėkingas. Dabar jos skendi neperžengiamuose sumedėjusios augmenijos guotuose. Rupkalvių I kapinių mažoji architektūra labai nukentėjusi  nuo palaidų galvijų.

Suvieniję Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų, savanorių ir Šilutės seniūnijos pajėgas paklausime vieni kitų: ar mums rūpi paveldas žemės, kurioje gyvename, ir pirmiausia bandysime įveikti menkavertę kapines užgožusią augmeniją.  Po to ieškosime  sprendimų, kaip joms galėtume gražinti priklausančią pagarbą, užtikrinant reguliarią priežiūrą.  Gal būt pasiseks atverti lankymui ir pažinimui.

 

Talka numatyta spalio 13 d..  Pradžia 9 val.

prie Rupkalvių k. II kapinių.

Kviečiame prisijungti vietos gyventojus ir kitus savanorius!

Projekto vadovė Diana Milašauskienė

001.jpg

002.jpg

003.jpg

004.jpg

005.jpg