2023-10-05

JŪRINIŲ ERELIŲ MONITORINGUI PAMARYJE PASIBAIGUS!

Autorius: V.Eigirdas

Šiais metais Nemuno deltos miškuose tik viename lizde pavyko aptikti tris jauniklius

Jau beveik dvidešimt metų Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai, kartu su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų specialistais bei Ventės rago ornitologais vykdo jūrinių erelių tyrimus pamaryje. Tęsdami buvusio ilgamečio Nemuno deltos regioninio parko specialisto šviesios atminties Romo Mečionio pradėtus darbus jie kasmet vykdo šių paukščių lizdaviečių patikrą, ieško naujų, įvertina šių paukščių perėjimo sėkmingumą, kylančias grėsmes, erelių jaunikliai išmatuojami, apžieduojami, įvertinama jų būklė, analizuojamas lizduose aptiktas erelių grobis ar jo liekanos, surenkami įvairūs lizdaviečių parametrai, naujų lizdų informacija suvedama į SRIS (Saugomų rūšių informacinę sistemą). Kasmet Nemuno deltoje ir aplinkiniuose miškuose kontroliuojama kelios dešimtys jūrinių erelių porų. Apibendrinus rezultatus galime pasakyti, kad šiais metais kontroliavome 39 erelių poras, iš kurių mažiau nei pusė – 46 % perėjo sėkmingai, o sėkmingai perėjusioms poroms teko po 1,7 išauginto jauniklio, o tai atitinka daugiametį vidurkį. Mažas perėjimo sėkmingumas gali būti susijęs su perinčių erelių porų tankumu. Ilgamečių tyrimų duomenimis, vidutinis atstumas tarp artimiausių kaimyninių porų lizdų pamaryje sumažėjo tris kartus, lokali populiacija vis dar gausėja. Taip pat, šiais metais lizduose aptikta nemažai negyvų jauniklių, kurių žūties priežastys liko neaiškios. Su talkininkų pagalba pamaryje pavyko apžieduoti 12 šių paukščių jauniklių. Metams dar nesibaigus jau surasta net 12 naujų lizdų! Pasidžiaukime kartu nuveiktais darbais ir šiais didingais paukščiais. Juk kažkada jie buvo laikyti išnykusiais mūsų šalyje, o dabar vėl sklando virš vandens telkinių, gaudo žuvį, augina jauniklius. Ir tikrai nereikia nuogąstauti, kad kartais į jo nagus papuola koks retas paukštis ar tik ką atvestas stirniukas. Juk daugelyje šalių šie mitybos grandinės viršūnėje esantys plėšrūnai yra laikomi geros ekologinės situacijos indikatoriais.

Teksto autorius:

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius

Foto:

Jūrinių erelių jauniklių žiedavimas Triušių saloje (foto R.Kubilius)

Jūrinių erelių jauniklių žiedavimas Triušių saloje