EKOLOGO KOMENTARAS: KODĖL PAUKŠČIAI ATSITRENKIA Į LANGUS IR KAIP TO IŠVENGTI?

Rugsėjis ir spalis yra pagrindiniai paukščių migracijos mėnesiai. Ypatingai paukščių migracija visuomet yra pastebima pajūrio-pamario krašte, nes būtent pro čia driekiasi pagrindinis paukščių migracijos kelias. Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje padaugėjo pranešimų apie paprastųjų nykštukų susidūrimus su pastatų langais bei dažnas šių paukščių žūtis. Apie tai, kaip labiau galime apsaugoti šiuos ir kitus paukščius šiandien bei ateityje, savo pastebėjimais dalinasi Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas-ekologas Erlandas Paplauskis.

Ekologo E. Paplauskio komentaras

Stiklai yra vieni didžiausių paukščių žudikų visame Pasaulyje. JAV skaičiuojama, kad į stiklus kasmet užsimuša apie 1 mlrd. paukščių, Europoje taip pat atitinkamai žūna šimtai mln. Lipdukų ant stiklų klijavimas – jau visiems girdėta, tačiau tik dalinai veiksminga priemonė.

Pilnai stiklinių pastatų neįmanoma apklijuoti taip, kad neliktų pakankamo ploto atspindinčio dangų, į kurį vizualiai apgauti veržiasi sparnuočiai. Tačiau šiandien jau egzistuoja kitos technologinės priemonės – specialūs stiklai matomi paukščiams. Tai arba specialia UV danga dengti stiklai, kurie daugumai paukščių atrodo kaip voratinklis (nematomas žmogui) arba specialiai taškuoti stiklai, kurie dideliuose statiniuose atrodo dekoratyviai, bet nepalieka paukščiams nematomo ploto.

Paukščiams matomi stiklai („Vitrum glass group“ nuotraukos)

Ar lipdukai ant stiklų atšaukiami? Ne, jokiu būdu. Tačiau tai yra labiau tinkama priemonė ne stikliniams statiniams, o privatiems namams, kur stiklai yra santykinai nedideli. Visgi ten, kur statinio didesni plotai yra įstiklinti, reiktų svarstyti apie specialaus, draugiško paukščiams stiklo naudojimą. Šių stiklų gamintojų tikrai galima rasti ir Lietuvoje.

Paprastiesiems nykštukams, kurių kasmet daug žūva Klaipėdoje (kadangi uostamiestis yra intensyvios migracijos zonoje), pakanka labai nedidelio neapklijuoto ploto, kad paukštis bandytų pro jį prasmukti į jam matomą dangaus atspindį. Tik laiko klausimas, kuomet teisės aktuose stikliniams pastatams turės atsirasti paukščiams draugiško stiklo standartas. Verta atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai Klaipėdoje buvo statomi pirmieji stikliniai pastatai, paukščiams draugiškų stiklų dar nebuvo. Tai pakankamai nauji išradimai, tad nereikia pykti ant gyventojų, nes kai kurie iš jų ir lipdukus klijuoja ir kitokias priemones taiko, tačiau jos nelabai veikia. Lipdukai dažniau atbaido dalį didesnių paukščių, o nykštukas sveria vos 5 g., tad jiems lieka pakankamai neapklijuoto ploto su menamu vaizdu į „dangų arba medžius“.

Milijonus paukščių kasmet nužudo ne tik stiklai, bet ir valkataujančios katės. Viduržemio regione virš 20 mln. paukščių sušaudo žmonės. Sparnuočiai žūna ir nuo elektros laidų, yra nutrenkiami automobilių, juos užmuša vėjo jėgainių mentės, pražudo naftos išsiliejimai, žemės ūkio chemizacija.

Visa mūsų civilizacija nėra draugiška paukščiams, todėl jų sparčiai mažėja visame Pasaulyje. Mes negalime žaibiškai panaikinti savo poveikio gamtai, bet galime mažinti poveikį ir didinti prisitaikymo šansus. Viena vertus, natūrali atranka veikia taip, kad verčia rūšis prisitaikyti prie civilizacijos, ir veikia efektyviai. Jeigu mūsų daromi pokyčiai nevyktų taip greitai, galima būtų pasikliauti vien gamtos jėgomis, po tam tikro laiko dominuotų vien gebantys stiklų ir laidų išvengti sparnuočiai.

Paprastasis nykštukas. Pexels nuotr. 

Tačiau naujos technologijos vystosi taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti. Todėl mažinti poveikį yra ir mūsų atsakomybė. Stikliniuose statiniuose gyvenantys žmonės ar ten esančių įstaigų vadovai nepakeis šiandien visų stiklų į naujus, modernius, matomus paukščiams, neapklijuos 80 proc. langų lipdukais. Visgi kiekvienas, kuriam gaila žūvančių nykštukų, gali pabandyti kūrybiškai taikyti atbaidymo priemones. Tai gali būti iš išorės uždedamos žaliuzės migracijų metu, įvairios baidyklės, net siūbuojanti eglutės girlianda padarytų langą matomesnį paukščiams, baidytų dalį jų ir galbūt sumažintų atsitrenkimų skaičių. Tiesiog reikia nebijoti eksperimentuoti, nes universalaus, kiekvienam atvejui priimtino sprendimo niekas ir nežino. Vienam tinka lipdukai, kitam labiau žaliuzės, trečias sugalvoja inovatyvias elektronines baidykles, svarbu stiklus padaryti matomus. Reikia tik viltis, kad diskusijos viešoje erdvėje problemą padarys tiek plačiai žinomą, kad draudimas statyti stiklinius statinius be paukščiams matomų stiklų netolimoje ateityje atrodys savaime suprantamas ir politiškai tokį įstatymą priimti taps įmanoma neiššaukiant masinio pasipiktinimo.

-

Verta paminėti, kad jei radote į langą atsitrenkusį paprastąjį nykštuką ar kitą mažą paukštį, negalima jo girdyti ar maitinti. Reikia paukštį padėti į saugią, šiltą vietą ir jei sparnuotis nepatyrė rimtų sužeidimų, jis atsigaus ir galės pratęsti savo kelionę. (Pagr. nuotr. Pexels.com)

Atnaujinimo data: 2025-10-09

Taip pat skaitykite:

KVIEČIAME Į BIRŽELIO MĖNESIO RENGINIUS, ŽYGIUS IR EDUKACIJAS MŪSŲ SAUGOMOSE TERITORIJOSE

MINIME MELDINĖS NENDRINUKĖS DIENĄ

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO ĮKAINIAI PRIE OLANDŲ KEPURĖS

GARSIOJ RAGANŲ EGLĖ LANKYTOJUS PASITIKS PASIKEITUSI

DIREKCIJOS ATSTOVAI ŠVEDIJOJE KEITĖSI PATIRTIMI TVARAUS TURIZMO IR SAVANORYSTĖS SRITYSE