SAUGOMOS ŠLAPYNĖS BENDRAI ATEIČIAI
Šių metų Pasaulinės pelkių dienos šūkis yra „Saugomos šlapynės bendrai ateičiai“. Pelkės ir kitos šlapžemės pasaulyje sparčiai nyksta kartu su gyvybės rūšimis, priklausomomis nuo šių buveinių. Europoje per pastarąjį šimtmetį išnyko apie 80% šlapžemių. Žmonės apsigyvendami bet kokioje teritorijoje neišvengiamai keičia aplinką ir, tikriausiai, neadekvatu bet kokią žmogaus sukultūrintą teritoriją laikyti blogiu, kurį reikia atitaisyti. Žemdirbystė yra gyvybiškai būtina, tačiau viskam yra ribos! Susirūpinimas šlapžemių apsauga iškilo suvokus jų teikiamą naudą žmogui bei tai, kad baigiama sunaikinti daugumą pelkių. Todėl susitarimas minėti pelkių dieną yra skirtas tam, kad žmonės sužinotų apie grėsmę, suprastų, kad reikia išsaugoti šlapynių likutį. Štai melioracijos dėka žemdirbystės laukų plotus mes išplėtėme ir pelkių bei šlapžemių sąskaita. Ir, regis, niekam dėl to neskaudėjo - pelkės žmonių sąmonėje nebuvo jiems mielos ir naudingos teritorijos, nuo seno mitologiškai ten buvo ne pačių geriausių būtybių namai. Realybėje neretai žmonėms susigaudyti sunkiau negu mituose ir pamatyti ryšį tarp įvairių stichinių nelaimių ir savo veiksmų, neturint mokslo įrankių, neįmanoma. Tarp veiksmo ir gamtos atoveiksmio praeina daug laiko ir žmonėms pastebėti ryšį su buvusios kartos veiksmais sunku. Klimato kaitos pasekmės susijusios su visų rūšių iškastinio kuro deginimu. Durpių deginimas taip pat yra šio proceso dalis. Pelkės kaupia anglį, kadangi per ilgą laiką dėl rūgščios aplinkos bei kitų baktericidinių pelkių vandens savybių, samanos ir kitos pelkių augmenijos liekanos nesupūva ir fotosintezės metu įsisavinta atmosferos anglis atgal į atmosferą negrįžta, bet lieka žemėje. Galima sakyti, kad pelkėse vyksta akmens anglies formavimosi procesas, tik mes jį nutraukiame gerokai anksčiau. Pelkės teikia ir kitokią naudą. Jos sukaupia ir išlaiko savyje didelį kiekį kritulių vandens ir po didesnių liūčių mažiau jo nuteka upėmis. Sunaikindami, numelioruodami pelkes, kritulių vandenims įrengiame tarsi autostradą ir jie vienu metu greičiau užpildo upių vagas, kurios greičiau išsilieja iš krantų. Kitaip tariant, visada už gamtos pertvarkymą reikia mokėti nepatogumais kitose vietose! Viskas susiję ir be žinių kišantis į gamtos procesus prisikuriama bėdų. Vertinant natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas žmonėms, visą teikiamą naudą, įskaičiavus kultūrinės veiklos neigiamas pasekmes bei tai ekonominei veiklai mokamas subsidijas, neretai atrandama, kad, išlaikius natūralią pelkę, ji gali teikti didesnę ekonominę naudą, negu sukultūrinti laukai, auginantys grūdus eksportui. Kaštų - naudos analizė įskaičiuojant ekologines neigiamas pasekmes sovietmečiu, kai buvo vykdoma intensyviausia melioracija, nebuvo atliekama, o šiandien kyla klausimas - už kieno pinigus tos pelkes nudrenavusios sistemos turi būti prižiūrimos? To nedarant, gamta pati atkurtų čia buvusias pirmykštes ekosistemas.
Saugomose teritorijose šiuo metu pelkės yra saugomos: negalima pradėti naujos durpių kasybos pelkėse, keisti hidrologinį režimą. Aukštumaloje leidžiama pabaigti dar Prūsijos laikais pradėtą durpių kasybą, o likusi pelkės dalis - saugoma, joje vykdomi gamtotvarkos darbai, atkuriamas hidrologinis režimas. Tai - tikras stebuklas, kad dalis šios pelkės išliko! Viena vertus, mes didžiuojamės, kad Aukštumalos pelkėje yra Pasaulio pelkėtyros lopšys, čia K.A. Vėberio pradėtas pirmas išsamus pelkės tyrimas ir 1902 metais Berlyne išleista knyga, kuri dabar išleista ir lietuviškai - „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis, apie detalius pelkių ekosistemos tyrimus“. Kita vertus, reikia suprasti, kad pinigai tyrimams buvo skirti tam, kad ištirti pelkės išteklius ir suplanuoti jos sunaikinimą – pradėti durpių gavybą, bei panaudojimą žemės ūkiui.
Ramsaro konvencija
1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Ramsaro konvencija – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu saugoti ir atsakingai naudoti ypatingos svarbos pasaulio šlapžemes. Šlapžemės - tai įvairių tipų pelkės, šlapios pievos, ežerynai, upių deltos, lagūnos ir pakrančių seklumos. Konvenciją pasirašė 170 valstybių. Lietuva pasirašė 1993 metais. Į Ramsaro tarptautinės svarbos šlapžemių sąrašą yra įtrauktos ir 7 Lietuvos šlapžemės, iš kurių 2 yra Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamoje teritorijoje. Tai - Viešvilės rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas.
Išsamiau apie šlapžemių svarbą
Žvilgsnis į pelkę
Spanguolės – geriausiai pažįstama pelkių dovana žmonėms. Tačiau pelkės yra namai, kitaip tariant - buveinė, įvairioms gyvybės rūšims. Dažnai pažinimo džiaugsmas ekonominiuose naudos skaičiavimuose neatsispindi.
Pelkių mylėtojo doc.dr. Tomo Ruginio fotoparoda pasakojanti apie pelkių grožį.
Populiariai apie Aukštumalos aukštapelkę
Projekto ,,Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke (2013-2017)" LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965 grupė išleido gražiai iliustruotą knygą apie Aukštumalos pelkę, kurią galite parsisiųsti nemokamai pdf formatu.
Lietuvos gamtos fondo sukurtas filmas apie Aukštumalą.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr. Jūratės Sendžikaitės fotografijose - Aukštumalos pelkės grožis vasarą.
Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia)
Atsikuriantys baltieji saidrynai degvietėje. Aukštumala
Baltasis saidrynas. Aukštumala
Erica tetralix
Smailiašakis kiminas
Ilgalapė saulašarė (Drosera anglica)
Magelano kiminas
Paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos)
Kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum)
Paprastoji tekšė (Rubus chamaemorus).
Patvenktuose grioviuose pamažu įsikuria kiminai
Pelkinė liūnsargė (Scheuchzeria palustris)
Pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum)
Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia)
Šilinis viržis (Calluna vulgaris)
Vandens lelija
Vandens lelijos
Atnaujinimo data: 2025-01-30
Taip pat skaitykite:
SUSIPAŽINKITE SU MINIJA – GYVA UPE
TRADICIJŲ IR MODERNUMO DARNA. TRADICINĖS ARCHITEKTŪROS BRUOŽAI ŠIUOLAIKINĖJE STATYBOJE
PAPRASTAS KARŠUVOS GIRIOS GRIOVYS BYLOJA ISTORIJĄ. PAMINKLAS MELNO TAIKOS SUTARČIAI
PAŽINTIS SU MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS PAVELDU RUSNĖJE
PAVELDAS GAMTOJE: PAGARBAI IR PAŽINIMUI ATVERTOS SENOSIOS ŽALGIRIŲ KAIMO KAPINĖS