2025-01-20

SAUGOMOS ŠLAPYNĖS BENDRAI ATEIČIAI

Šių metų Pasaulinės pelkių dienos šūkis yra „Saugomos šlapynės bendrai ateičiai“. Pelkės ir kitos šlapžemės pasaulyje sparčiai nyksta kartu su gyvybės rūšimis, priklausomomis nuo šių buveinių. Europoje per pastarąjį šimtmetį išnyko apie 80% šlapžemių. Žmonės apsigyvendami bet kokioje teritorijoje neišvengiamai keičia aplinką ir, tikriausiai, neadekvatu bet kokią žmogaus sukultūrintą teritoriją laikyti blogiu, kurį reikia atitaisyti. Žemdirbystė yra gyvybiškai būtina, tačiau viskam yra ribos! Susirūpinimas šlapžemių apsauga iškilo suvokus jų teikiamą naudą žmogui bei tai, kad baigiama sunaikinti daugumą pelkių. Todėl susitarimas minėti pelkių dieną yra skirtas tam, kad žmonės sužinotų apie grėsmę, suprastų, kad reikia išsaugoti šlapynių likutį. Štai melioracijos dėka žemdirbystės laukų plotus mes išplėtėme ir pelkių bei šlapžemių sąskaita. Ir, regis, niekam dėl to neskaudėjo - pelkės žmonių sąmonėje nebuvo jiems mielos ir naudingos teritorijos, nuo seno mitologiškai ten buvo ne pačių geriausių būtybių namai. Realybėje neretai žmonėms susigaudyti sunkiau negu mituose ir pamatyti ryšį tarp įvairių stichinių nelaimių ir savo veiksmų, neturint mokslo įrankių, neįmanoma. Tarp veiksmo ir gamtos atoveiksmio praeina daug laiko ir žmonėms pastebėti ryšį su buvusios kartos veiksmais sunku. Klimato kaitos pasekmės susijusios su visų rūšių iškastinio kuro deginimu. Durpių deginimas taip pat yra šio proceso dalis. Pelkės kaupia anglį, kadangi per ilgą laiką dėl rūgščios aplinkos bei kitų baktericidinių pelkių vandens savybių, samanos ir kitos pelkių augmenijos liekanos nesupūva ir fotosintezės metu įsisavinta atmosferos anglis atgal į atmosferą negrįžta, bet lieka žemėje. Galima sakyti, kad pelkėse vyksta akmens anglies formavimosi procesas, tik mes jį nutraukiame gerokai anksčiau. Pelkės teikia ir kitokią naudą. Jos sukaupia ir išlaiko savyje didelį kiekį kritulių vandens ir po didesnių liūčių mažiau jo nuteka upėmis. Sunaikindami, numelioruodami pelkes, kritulių vandenims įrengiame tarsi autostradą ir jie vienu metu greičiau užpildo upių vagas, kurios greičiau išsilieja iš krantų. Kitaip tariant, visada už gamtos pertvarkymą reikia mokėti nepatogumais kitose vietose! Viskas susiję ir be žinių kišantis į gamtos procesus prisikuriama bėdų. Vertinant natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas žmonėms, visą teikiamą naudą, įskaičiavus kultūrinės veiklos neigiamas pasekmes bei tai ekonominei veiklai mokamas subsidijas, neretai atrandama, kad, išlaikius natūralią pelkę, ji gali teikti didesnę ekonominę naudą, negu sukultūrinti laukai, auginantys grūdus eksportui. Kaštų - naudos analizė įskaičiuojant ekologines neigiamas pasekmes sovietmečiu, kai buvo vykdoma intensyviausia melioracija, nebuvo atliekama, o šiandien kyla klausimas - už kieno pinigus tos pelkes nudrenavusios sistemos turi būti prižiūrimos? To nedarant, gamta pati atkurtų čia buvusias pirmykštes ekosistemas.

Saugomose teritorijose šiuo metu pelkės yra saugomos: negalima pradėti naujos durpių kasybos pelkėse, keisti hidrologinį režimą. Aukštumaloje leidžiama pabaigti dar Prūsijos laikais pradėtą durpių kasybą, o likusi pelkės dalis - saugoma, joje vykdomi gamtotvarkos darbai, atkuriamas hidrologinis režimas. Tai - tikras stebuklas, kad dalis šios pelkės išliko! Viena vertus, mes didžiuojamės, kad Aukštumalos pelkėje yra Pasaulio pelkėtyros lopšys, čia K.A. Vėberio pradėtas pirmas išsamus pelkės tyrimas ir 1902 metais Berlyne išleista knyga, kuri dabar išleista ir lietuviškai - „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis, apie detalius pelkių ekosistemos tyrimus“. Kita vertus, reikia suprasti, kad pinigai tyrimams buvo skirti tam, kad ištirti pelkės išteklius ir suplanuoti jos sunaikinimą – pradėti durpių gavybą, bei panaudojimą žemės ūkiui.

Ramsaro konvencija

1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Ramsaro konvencija – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu saugoti ir atsakingai naudoti ypatingos svarbos pasaulio šlapžemes. Šlapžemės - tai įvairių tipų pelkės, šlapios pievos, ežerynai, upių deltos, lagūnos ir pakrančių seklumos. Konvenciją pasirašė 170 valstybių. Lietuva pasirašė 1993 metais. Į Ramsaro tarptautinės svarbos šlapžemių sąrašą yra įtrauktos ir 7 Lietuvos šlapžemės, iš kurių 2 yra Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamoje teritorijoje. Tai - Viešvilės rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas.

Išsamiau apie šlapžemių svarbą

Žvilgsnis į pelkę

Spanguolės – geriausiai pažįstama pelkių dovana žmonėms. Tačiau pelkės yra namai, kitaip tariant - buveinė, įvairioms gyvybės rūšims. Dažnai pažinimo džiaugsmas ekonominiuose naudos skaičiavimuose neatsispindi.

Pelkių mylėtojo doc.dr. Tomo Ruginio fotoparoda pasakojanti apie pelkių grožį.

Populiariai apie Aukštumalos aukštapelkę

Projekto ,,Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke (2013-2017)" LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965 grupė išleido gražiai iliustruotą knygą apie Aukštumalos pelkę, kurią galite parsisiųsti nemokamai pdf formatu.  

Video (sukurtas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus) apie sunykusio pelkininkų kaimo, esančio prie Aukštumalos, žmones.

Lietuvos gamtos fondo sukurtas filmas apie Aukštumalą.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė  dr. Jūratės Sendžikaitės fotografijose - Aukštumalos pelkės grožis vasarą.

Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia) 

Apskritalape saulasare (Drosera rotundifolia) .JPG

Atsikuriantys baltieji saidrynai degvietėje. Aukštumala

Atsikuriantys baltieji saidrynai degvietėje Aukstumala DSC00326.JPG

Baltasis saidrynas. Aukštumala

Baltasis saidrynas Aukstumala.JPG

Erica tetralix 

Erica tetralix 20170724_172641 .jpg

Smailiašakis kiminas

Kiminas.JPG

Ilgalapė saulašarė (Drosera anglica) 

Ilgalapė saulašarė (Drosera anglica) zydi DSC00387.JPG

Magelano kiminas

Magelano kiminas (3).JPG

Paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos) 

Paprastoji spanguole (Vaccinium oxycoccos) DSC00166.JPG

Kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum)

Kupstinis svylys (Eriophorum vaginatum).JPG

Paprastoji tekšė (Rubus chamaemorus). 

Paprastoji tekše (Rubus chamaemorus). Zydi.JPG

Patvenktuose grioviuose pamažu įsikuria kiminai

Patvenktuose grioviuose pamazu isikuria kiminai.JPG

Pelkinė liūnsargė (Scheuchzeria palustris) 

Pelkine liunsarge (Scheuchzeria palustris) zydi 2015 05 27.JPG

Pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum)

Pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum) 1.JPG

Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia) 

Siauralape balzuva (Andromeda polifolia) .JPG

Šilinis viržis (Calluna vulgaris)

Silinis virzis (Calluna vulgaris).JPG

Vandens lelija

Vandens lelija, katra nezinau.JPG

Vandens lelijos 

Vandens lelijos Aukstumalos ezerelyje DSC00161.JPG