PENKI MEDŽIAI MILŽINAI, KURIUOS VERTA PAMATYTI ILGAI NEDELSIANT
Trakių vinkšna
Reikia paskubėti, kol jie dar gyvi. Aplankykite, kol nevėlu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos prižiūrimų plotų ribose esančius įspūdingus botaninius gamtos paminklus - ,,baiginėjančius žemišką kelionę“ medžius milžinus. Jie jau tokiame amžiuje, kad gali gyvuoti dar dešimtmečius, bet ir kiekvieni metai gali būti paskutiniai, niekas negali garantuoti, kad senoliai atlaikys audras ir epidemijas.
Seni medžiai vadinami medžiais milžinais ir traukiami į gamtos paveldo objektų sąrašą. Jie saugomi ir globojami, kadangi tokių medžių yra mažai, o jie vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose ir turi didelę estetinę vertę. Medžiui sensant, jame ar ant jo įsikuria įvairios organizmų rūšys – grybai, kerpės, samanos, vabzdžiai, paukščiai, kartais net miegapelės. Kadangi mes medžius miškuose išimame jų brandos piko metu, kuomet jie dar nesusenę ir tinka baldams, namų statybai, dauguma būtent su sena mediena susijusių rūšių nyksta. Anksčiau senolius medžius globodavo savotiškai, užmūrijant dreves, manant, kad tai labai padės. Nepadeda ir net kenkia. Dabar drevės laikomos vertybe, kitų organizmų namais ir senstančiam medžiui taikoma vadinamoji ,,paliatyvinė slauga“, kaip žmogui padedama gražiai natūraliai išeidinėti iš šio Pasaulio. Kur reikia parišama, kartais ,,paoperuojami“ ligos židiniai, statomos parazitų feromonines gaudyklės, aptveriama, kad žmonės nesuplūktų dirvožemio paviršiaus ir neapsunkintų kvėpavimo bei drėgmės patekimo. Kartais apgyvendinami simbiontiniai mikroorganizmai, grybai, kurie palengvina senatvę ir prailgina amžių. Bet jokiu būdu nesistengiama medį paversti negyva mumija. Jis net ir negyvas, paliktas natūraliam gyvų organizmų vartojimui turi dažnai didesnę ekologinę vertę negu jauni žali medeliai nesuformavę dar gilių komunikacinių ryšių su aplinka. Tarsi negyvas, bet knibžda gyvybe.
Gudlaukio ąžuolas
Koordinatės 55.348233, 22.251091 (WGS84)
Nuoroda į google.maps
Šis didingas ąžuolas stūkso nedideliame Gudlaukio kaimelyje, netoli Jūros upės. Ąžuolo aukštis siekia 16 metrų, o apimtis krūtinės aukštyje – 6,3 metrai. Galiūnui priskaičiuojama per 600 metų. Ąžuolas įspūdingas savo forma ir gyvybingumu, kadangi jo vidus praktiškai visai išpuvęs. Kamiene matomos kiaurymės, žievė kai kur nusilupusi. Pro vieną iš kiaurymių net žmogus laisvai telpa įlįsti į vidų, bet nerekomenduojama. Kamienas gumbuotas ir trumpas. Viršūnė nulaužta stichijų metu (žaibuojant, pučiant stipriam vėjui). Ąžuolas kasmet žaliuoja, veda vaisius ir džiugina keliu pravažiuojančius ir jį aplankančius žmones. Šitą galiūną turėtų pamatyti daugelis, nes tokį panašų ąžuolą vargu Lietuvoje ar surastume. Visi, kas šį ąžuolą pamato pirmą kartą, lieka be galo sužavėti ir nustebę jo gyvybingumu. Įdomus dalykas yra tai, kad ąžuolas auga privačiame sklype, kurio savininkas – medžio drožėjas, didžiąją dalį savo darbų drožiantis iš ąžuolo. Drožėjas džiaugiasi, kad energijos kūrybai gali pasisemti iš šalia stūksančio galiūno.
Ąžuolas auga Tauragės rajono savivaldybėje, Mažonų seniūnijoje, Gudlaukio kaime, sodyboje, esančioje 2 km į pietryčius nuo Pagramančio.
Trakių vinkšna
Koordinatės 55.816338, 21.244230 (WGS84)
Nuoroda į google.maps
Trakių kaime, Klaipėdos rajone, netoli Kretingalės auga įspūdinga maždaug 250 amžiaus vinkšna. Jos apimtis 6,6 m, kitaip tariant, norint apglėbti - reiktų kelių vyrų. Įspūdingo grožio medis, mylimas ir globojamas žemės savininko, net savo laiptų gamybos įmonę pavadinusio jos vardu. Žmogus ir aptvėrė, ir lauko tualetą pastatė lankytojams, įrengė žaidimų aikštelę vaikams. Paprastosios vinkšnos gyvena 300 – 500 metų, ši dar sveika, drūta, bet artėja prie ribos, o guobinius medžius pažeidžianti liga plinta ir guldo medžius masiškai, nežinia, kada gali užpulti medį milžiną, o išgelbėti senolius ne visada pavyksta. Tikėkimės geriausio, bet besidomintys dendrologija neturėtų delsti su aplankymu. Geriau pamatyti gyvą sveiką jei likimas dovanoja tokią galimybę.
Klaipėdos senoji liepa
Koordinatės 55.700081, 21.136309 (WGS84)
Nuoroda į google.maps
Auga Klaipėdos mieste šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Einant šaligatviu miesto beveik centrinėje dalyje, pamatyti tokį medį nėra labai įprasta, kadangi tai jau visai senutė liepa baiginėjanti savo amželį, sulūžusi, sukrypusi ir vis dar globojama, neišimama iš miesto želdynų. Jai leidžiama gražiai ir oriai baigti gyvenimą. Tai ir jaudina žvelgiant į gražiai amžių baigiančią senjorę.
Raganų eglė
Koordinatės 55.103390, 22.146393 (WGS84)
Nuoroda į google.maps
Nedaug medžių labiau išreklamuotų už šią ne mažiau garsios žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės atrastą ir išpopuliarintą daugiakamienę eglę Rambyno regioniniame parke. Tačiau norintys ją dar suspėti pamatyti gyvą, turi suskubti. Klimato kaita ir vabalo tipografo invazija šluoja eglynus iš Lietuvos ir neišvengiamai palietė Raganų eglę. Kamienus vis pasiima dažnėjantys, o iš likusių keturių, po tipografo siautėjimo miške, gyvybingas beliko tik vienas kamienas. Jam taikoma ,,paliatyvinė slauga“, bet visos priemonės negarantuoja, kad senolė neišleis ,,paskutinio atodūsio“ anksčiau negu jūs ją aplankysite. Žinoma, medžio nekirs niekas ir jam mirus, pati gamta viskuo gražiai pasirūpins, ji taps namais ir maistu įvairioms gyvybės rūšims. Bet įdomiau žinoti, kad matei dar gyvą.
Zudermano ąžuolas Žalgirių miške
Koordinatės 55.310409, 21.429451 (WGS84)
Nuoroda į google.maps
Šis šimtametis medis dar nesukriošęs ir jam paliatyvinė slauga nereikalinga. Tačiau Nemuno deltoje nėra svarbesnio botaninio gamtos paveldo objekto, o pasakoja jis labai daug. Kaip ąžuolas jis gal ir nebūtų prie įspūdingiausių, tiesiog senas drūtas medis, bet įspūdinga yra istorija ir aplinka, kurią pasakoja jam suteiktas vardas. Lankant medį, geriau suprantama kaip reikėjo išgyventi šiose vietose gyvenusiems ir H.Zudermano aprašytiems pelkininkams. Medis auga Šilutės rajono Šilutės seniūnijoje, Žalgirių miške, Žalgirių pažintinio tako gale. Aplinkoje auga daugiau šimtamečių ąžuolų, bet tik tas vienintelis pavadintas H. Zudermano vardu. Toks vardas medžiui suteiktas todėl, kad suteikti vietovei istorinę atmintį. Hermanas Zudermanas (Hermann Sudermann (1857-1928), garsiausias Pasaulyje šilutiškis, žymus vokiečių rašytojas – dramaturgas dažnai lankėsi šiose pelkėtose vietovėse ir apie čia buvusio pelkininkų kaimo sudėtingą gyventojų gyvenimą, susijusį su pastoviais potvyniais ir su pelkėmis, surašė visą istoriją į ,,Lietuviškas apysakas“. O pagal vieną iš jo kūrinių - ,,Kelionė į Tilžę“ – 1927 m. JAV pirmą kartą buvo pastatytas kino filmas, kuris pelnė net 3 ,,Oskarus“.
Visus gamtos paveldo objektus, tame tarpe botaninius - medžius milžinus galite rasti čia - https://saugoma.lt/